Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 762
Dabar naršo: 29
Naujienos
2018-08-01
Generalinis advokatas paskelbė išvadą byloje Raugevičius, C-247/17

2018 m. liepos 25 d. generalinis advokatas paskelbė savo išvadą byloje Raugevičius, C-247/17, kurioje rašytines pastabas teikė Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šioje byloje nagrinėjamas klausimas susijęs su Europos Sąjungos piliečio, pasinaudojusio teise laisvai judėti į kitą valstybę narę nei ta, kurios pilietybę jis turi, ekstradicija į trečiąją valstybę.

Konkrečiai, byla yra susijusi su Lietuvos ir Rusijos piliečiu D. Raugevičiumi, dėl kurio Rusija pateikė Suomijai ekstradicijos prašymą bausmės vykdymo Rusijoje tikslais. Šioje byloje keliami klausimai yra taip pat susiję su jau Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (toliau –Teisingumo Teismas) išnagrinėta byla C-182/15, Petruhhin, kurioje, skirtingai nei nagrinėjamoje byloje, asmenį už labai sunkaus nusikaltimo padarymą buvo prašoma išduoti baudžiamojo persekiojimo tikslais. Pažymėtina, kad Suomijos nacionalinės teisės aktai nustato Suomijos piliečių ekstradicijos už Sąjungos ribų bausmės vykdymo tikslais draudimą.

Suomijos teismas (Korkein oikeus) Teisingumo Teismui pateikė du klausimus:

1.    Ar nacionalinės teisės normos, reglamentuojančios ekstradiciją dėl nusikalstamos veikos, turi būti vertinamos vienodai, atsižvelgiant į kitos valstybės narės piliečių judėjimo laisvę, nepriklausomai nuo to, ar konvencija dėl ekstradicijos pagrįstas trečiosios valstybės ekstradicijos prašymas pateiktas bausmės vykdymo tikslais ar – kaip byloje C-182/15, Petruhhin,  – baudžiamojo persekiojimo tikslais? Ar svarbu tai, kad asmuo, kurį prašoma išduoti, be Sąjungos pilietybės turi ir ekstradicijos prašymą pateikusios valstybės pilietybę?

2.    Ar dėl nacionalinio reglamentavimo, pagal kurį bausmės vykdymo tikslais už Sąjungos ribų neišduodami tik savo piliečiai, kitos valstybės narės piliečiai nepagrįstai patenka į nepalankesnę padėtį? Ar ir tokiu atveju, kai kyla vykdymo klausimas, turi būti taikomi Sąjungos teisės mechanizmai, kuriais pats savaime teisėtas tikslas gali būti pasiektas mažiau ribojančiu būdu? Kaip reikia atsakyti į ekstradicijos prašymą, kai taikant tokius mechanizmus apie jį pranešta kitai valstybei narei, tačiau ši, pavyzdžiui, dėl teisinių kliūčių nesiima jokių priemonių prieš savo pilietį?

Pažymėtina tai, kad generalinis advokatas Teisingumo Teismui siūlo nukrypti nuo byloje Petruhhin suformuotos praktikos, kuria Teisingumo Teismas nurodė, kad Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo (toliau – SESV) 18 ir 21 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad, kai valstybei narei, į kurią buvo atvykęs kitos valstybės narės pilietis, trečioji valstybė, su kuria pirmoji valstybė narė sudarė ekstradicijos sutartį, pateikia ekstradicijos prašymą, ji turi informuoti valstybę narę, kurios pilietybę toks asmuo turi ir, jeigu to reikalauja aplinkybės, pastarosios prašymu perduoti jai šį asmenį laikydamasi Sprendimo 2002/584/TVR dėl Europos arešto orderio ir perdavimo tarp valstybių narių tvarkos, nuostatų, jeigu pagal nacionalinę teisę tokia valstybė narė turi kompetenciją vykdyti šio asmens baudžiamąjį persekiojimą už nusikaltimus, padarytus už jos teritorijos ribų.

Priešingai, nagrinėjamoje byloje generalinis advokatas siūlo nukrypti nuo Teisingumo Teismo suformuotos praktikos ir nurodo, kad, siekiant tikslo išvengti nusikalstamą veiką padariusių asmenų nebaudžiamumo rizikos ir padidinti prašomo išduoti asmens socialinės reabilitacijos galimybes, atlikus jam paskirtą bausmę, tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, nereikalingas ekstradicijos prašymą gavusios valstybės narės ir valstybės narės, kurios pilietybę turi suinteresuotasis asmuo, bendradarbiavimo mechanizmas, grindžiamas tuo, kurį Teisingumo Teismas nurodė sprendime Petruhhin ir kurio praktinis įgyvendinimas sudėtingas, o teisinės pasekmės neaiškios. Iš tikrųjų, atsižvelgiant į ryšį, kuris D. Raugevičių, atrodo, sieja su Suomija, jam paskirtą bausmę netikslinga vykdyti Lietuvoje nei dėl kovos su nebaudžiamumu, nei dėl jo socialinės reabilitacijos. Todėl šiomis aplinkybėmis nereikia informuoti valstybės narės, kurios pilietybę turi suinteresuotas asmuo, kad jai būtų suteikta galimybė išduoti Europos arešto orderį dėl baudžiamojo persekiojimo vykdymo ar dėl bausmės vykdymo.

Todėl generalinis advokatas į Teisingumo Teismui pateiktus klausimus siūlo atsakyti taip:

SESV 18 ir 21 straipsniai turi būti aiškinami taip, kad tokiomis aplinkybėmis, kaip nagrinėjamos pagrindinėje byloje, kai valstybė narė, į kurią atvyko Sąjungos pilietis, turintis kitos valstybės narės pilietybę, gauna trečiosios valstybės ekstradicijos prašymą dėl joje paskirtos įkalinimo bausmės vykdymo, ekstradicijos prašymą gavusi valstybė narė turi išnagrinėti, ar, atsižvelgiant į nuteistojo asmens ryšį su šia valstybe, bausmės vykdymas šioje valstybėje narėje sudarytų palankesnes sąlygas šio asmens socialinei reabilitacijai. Jei taip, ši valstybė narė turi taikyti visus tarptautinio bendradarbiavimo baudžiamosiose bylose priemones, kuriomis disponuoja prašymą pateikusios trečiosios valstybės atžvilgiu, kad gautų jos sutikimą dėl aptariamos bausmės vykdymo ekstradicijos prašymą gavusios valstybės narės teritorijoje, jeigu reikia, pritaikiusi bausmę atsižvelgdama į savo baudžiamosios teisės aktuose už tokio pat pobūdžio nusikalstamą veiką nustatytą bausmę.

Nuoroda į generalinio advokato išvadą:

http://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=204419&pageIndex=0&doclang=LT&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=354732
Spausdinimo versija  Spausdinimo versija