Pradžia
Lankytojų statistika
Iš viso apsilankė: 2048121
Šiandien apsilankė: 891
Dabar naršo: 47
Naujienos
2019-03-01
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas priėmė sprendimą byloje Bene Factum, C-567/17

2019 m. vasario 28 d. Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (toliau – Teisingumo Teismas) priėmė sprendimą byloje Bene Factum, C-567/17, kurioje poziciją teikė Lietuvos Respublikos Vyriausybė.

Byloje iš esmės keliamas klausimas, ar 2009-2014 m. Lietuvos rinkai tiektas dantų skalavimo skystis ir kosmetinis spiritas, kurie UAB „Bene Factum“ užsakymu buvo pagaminti Lenkijoje, yra laikytini alkoholinių gėrimų pakaitalais ir todėl už juose esantį etilo alkoholį turi būti mokami akcizai pagal 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus, struktūrų suderinimo (toliau – Direktyva 92/83/EEB) nuostatas.

Pagrindinėje byloje nustatytos faktinės aplinkybės

Konkrečiai, byloje nustatyta, kad Lietuvoje įsteigta UAB „Bene Factum“, užsiimanti kosmetikos ir higienos priemonių gamyba ir prekyba, laikotarpiu nuo 2009 m. iki 2014 m. į Lietuvą komerciniais tikslais įvežė iš Lenkijos bendrovės įsigytą įvairių pavadinimų dantų skalavimo skystį ir kosmetinį spiritą. Šiuose produktuose esantis etilo alkoholis jų išleidimo į laisvą apyvartą Lenkijoje metu buvo denatūruotas (į alkoholį buvo įdedama priemaišų, kurios turėtų padaryti produktą netinkamą vartoti (gerti)) pagal šios valstybės narės nustatytus reikalavimus. Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nustatė, kad bendrovės įvežtais produktais prekiavo ir įmonės, valdančios kioskus (paviljonus), kuriuose šiomis prekėmis iš esmės buvo prekiaujama turint tikslą juos parduoti kaip svaiginančius alkoholinius gėrimus. Nustatyta, kad bendrovė ne tik žinojo apie tai, jog jos į Lietuvą įvežamas dantų skalavimo skystis ir kosmetinis spiritas tam tikrų asmenų buvo vartojami kaip alkoholinių gėrimų pakaitalai, bet ir užsakydama pagaminti šiuos produktus akivaizdžiai atsižvelgdavo į šią aplinkybę. Todėl VMI nusprendė, kad bendrovės į Lietuvą įvežti nagrinėjami produktai buvo skirti asmenims vartoti kaip alkoholinių gėrimų pakaitalas, dėl ko etilo alkoholis juose turi būti apmokestinamas akcizais.

Nagrinėdamas šią bylą, Lietuvos Vyriausiasis Administracinis Teismas Teisingumo Teismui  uždavė šiuos klausimas:

1. Ar Direktyvos 92/83/EEB 27 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad ši nuostata taikoma bet kokiems ne žmonių vartojimui skirtiems produktams pagal pagrindinę (tiesioginę) jų naudojimo (vartojimo) paskirtį, nepriklausomai nuo to, kad kai kurie asmenys tokius, kaip nagrinėjamoje byloje, ginčo kosmetikos ir higienos produktus svaiginimosi tikslais vartoja kaip alkoholinius gėrimus?

2. Ar atsakymui į pirmą klausimą yra reikšminga aplinkybė, jog ginčo produktus iš vienos valstybės narės įvežęs asmuo žinojo, kad jo užsakymu pagaminti ir Lietuvoje kitų asmenų galutiniams vartotojams tiekiami (parduodami) denatūruoto etilo alkoholio turintys produktai yra tam tikrų asmenų vartojami kaip alkoholiniai gėrimai, todėl jis šiuos produktus gamino bei ženklino atsižvelgdamas į šią aplinkybę turėdamas tikslą parduoti kuo daugiau?

Teisingumo Teismas nusprendė, kad į pateiktus klausimus turėtų būti atsakyta taip:

1. 1992 m. spalio 19 d. Tarybos direktyvos 92/83/EEB dėl akcizų už alkoholį ir alkoholinius gėrimus struktūrų suderinimo 27 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad jis taikomas pagal valstybės narės reikalavimus denatūruotam etilo alkoholiui, esančiam kosmetikos ar burnos higienos produktuose, kurie, nors tiesiogiai nėra skirti žmonėms vartoti, kai kurių asmenų vartojami kaip alkoholiniai gėrimai.

2. Direktyvos 92/83 27 straipsnio 1 dalies b punktas turi būti aiškinamas taip, kad jis taikomas pagal valstybės narės reikalavimus denatūruotam etilo alkoholiui, esančiam kosmetikos ar burnos higienos produktuose, kurie, nors tiesiogiai nėra skirti žmonėms vartoti, kai kurių asmenų vartojami kaip alkoholiniai gėrimai, jeigu asmuo, importuojantis juos iš vienos valstybės narės tam, kad kiti asmenys paskirties valstybėje narėje juos platintų galutiniams vartotojams, žinodamas apie jų vartojimą taip pat kaip alkoholinių gėrimų, užsako juos pagaminti ir paženklinti etiketėmis atsižvelgdamas į šią aplinkybę, kad padidėtų jų pardavimas.

Nuoroda į Teisingumo Teismo sprendimą:

http://curia.europa.eu/juris/document/document.jsf?text=&docid=211182&pageIndex=0&doclang=LT&mode=lst&dir=&occ=first&part=1&cid=1820346

Spausdinimo versija  Spausdinimo versija